Retieji paukščiai

UAB „Akvilegija“ žuvininkystės ūkio teritorijoje peri keliolika saugomų paukščių rūšių, dar kelios rūšys peri žuvininkystės ūkio apylinkėse, bet mitybiniais ryšiais yra glaudžiai susijusios su ūkio tvenkiniais.

	Didysis baublys (lot. Botaurus stellaris) Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Garninių šeimos paukštis, apie 75 cm ilgio, 1 kg masės. Rusvai gelsvas su tamsiomis dėmėmis, plunksnos purios. Galva didelė, kaklas storas, snapas masyvus. Gyvena nendrėmis ir švendrais apaugusiuose vandenyse.
	Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus) Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Žąsinių šeimos paukštis, apie 7–10 kg masės. Ilgu kaklu, trumpomis kojomis, ilgais pirštais, kuriuos jungia plaukiojamoji plėvė. Balta, snapo apatinė dalis ir šonai geltoni, galas juodas. Plaukiodama kaklą ištiesia vertikaliai aukštyn. Balsas stiprus, trimituojantis.
	Pilkoji žąsis (lot. Anser anser) Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Žąsinių šeimos paukštis, kūno ilgis apie 75 cm, masė 3–4 kg. Pilkai rusvos spalvos. Galva, kaklas ir priekinis sparnų kraštas šviesūs. Snapas ir kojos rausvi. Garsiai gagena. Negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, „Akvilegijos“ ūkyje peri apie 3–5 poras.
	Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus) Vanaginių šeimos paukštis, kūno ilgis 40–60 cm, masė 0,23–1 kg. Sparnai, kojos ir uodega ilgos. Vikriai ir lengvai skraido. „Akvilegijos“ tvenkinių teritorijoje kasmet peri ne mažiau kaip 6 poros.
	Švygžda (lot. Porzana pozana) Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Kūno viršutinė pusė žalsvai rusva su tamsiomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Pečių plunksnos su pailgomis baltomis dėmelėmis. Kaklas ir krūtinė žalsvi, tankiai baltai dėmėti. Kūno šonuose gana platūs skersiniai dryžiai.
	Upinė žuvėdra (lot. Sterna hirundo) Kirų šeimos paukštis. Kūnas apie 35 cm, masė 100–120 g. Viršugalvis juodas, nugara ir sparnai šviesiai pilki, pilvas pilkšvas. Kojos trumpos. Uodega giliai iškirpta. „Akvilegijos“ ūkyje peri pavienės poros.
	Paprastoji medšarkė (lot. Lanius collurio) Žvirblinių būrio paukštis. Kūno ilgis 16–36 cm. Patino nugara rusva, viršugalvis pilkas, dryželis nuo snapo per akį juodas. Patelės nugara pilkai rusva, viršugalvis rudas, apačia balsva su banguotu skersiniu raštu. 5–10 porų peri „Akvilegijos“ ūkio teritorijoje.
	Ūsuotoji zylė (lot. Panurus biarmicus) Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Timalinių šeimos paukštis. Patino viršugalvis ir kaklas pilki. Nugara, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Sparnai juosvai rusvi. Nuo snapo pamato ir akių žemyn eina trikampė juoda dėmė „ūsai“. Apatinė pusė šviesiai rausva, pauodegys juodas. Snapas geltonas. Kojos juodos. Patelių galva rusva, be „ūsų“. Ūsuotosios zylės reguliariai pastebimos „Akvilegijos“ ūkyje.
	Juodasis peslys (lot. Milvus migrans) Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Vanaginių šeimos paukštis. Visas kūnas tamsiai rudos spalvos, išskyrus nugarą, labai neryškiais dryžiais. Galva šviesi, palša. Vidurinės vairuojamosios plunksnos su neaiškiomis skersinėmis juostomis. „Akvilegijos“ tvenkiniuose reguliariai maitinasi už ūkio ribų perinčių 1–2 porų paukščiai.
	Jūrinis erelis (lot. Haliaetus albicilla) Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Stambus suopių pošeimiui priklausantis paukštis iš vanaginių būrio. Tai didžiausias Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas. Jo kūno ilgis 70–92 cm. Išskėstų sparnų ilgis yra 2–2,45 m. Patinų svoris 3,5–5 kg, patelių 4–7 kg. Gyvena iki 20 metų. Gana retokas paukštis visoje Europoje, išskyrus Skandinavijos šalis. „Akvilegijos“ tvenkiniuose reguliariai maitinasi už ūkio ribų perinčių 1–2 porų paukščiai.
	Juodasis gandras (lot. Ciconias nigra) Įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Gandrinių šeimos paukštis. Už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Kūnas 52–58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. „Akvilegijos“ ūkio teritorijoje maitinasi pavieniai paukščiai, perintys už ūkio ribų.