Ūkyje auginamos žuvys

	Veidrodiniai (žvynuotieji) karpiai (lot. Cyprinus carpio) Auginami beveik visame pasaulyje, tvenkiniuose. Dažniausiai būna iki 30–40 cm ilgio, 1–2 kg svorio. Karpiai yra nejudrūs. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra yra 20–28 °C. Minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais, tvenkiniuose šeriami augalinės ir gyvūninės kilmės pašarais, jų mišiniais. Lietuvoje karpiai auginami nuo XVII a., tai populiariausia tvenkinių žuvis.
	Baltieji amūrai (lot. Ctenopharyngodon idella) Karpinių šeimos žuvys, nuo seno auginamos Kinijoje, 1956 m. introdukuoti Lietuvoje. Baltųjų amūrų nugara žalsvai pilka, šonai auksinio atspalvio. Jaunikliai minta planktonu, paaugę – augalais. Padeda tvenkiniams neužželti. Auginami ežeruose ir tvenkiniuose.
	Margieji plačiakakčiai (lot. Aristichthys nobilis) Karpinių šeimos žuvys, paplitusios Rytų ir Pietryčių Azijos upių baseinuose, Lietuvoje introdukuoti 1970–80 metais. Nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas. Galva didelė, plati, akies apatinis kraštas žemiau išilginės kūno ašies ir žiočių. Laikosi bandomis, auga labai greitai, subręsta 4–5 metų. Auginami tvenkiniuose, šiltuose vandenyse (prie elektrinių). Dažniausiai sugaunami 1–5 kg masės. Minta zooplanktonu ir fitoplanktonu. Perspektyvūs auginti eutrofiniuose vandenyse.
	Lydekos (lot. Esox lucius) Lydekinių šeimos žuvys, paplitusios Šiaurės pusrutulio gėluosiuose ir apysūriuose vandenyse, Lietuvoje paplitusios visur. Dažniausiai sugaunamos 40–60 cm ilgio, 0,5–2,5 kg svorio. Kūnas pailgas, apaugęs plonais žvynais. Lydekos būna žalsvai ar gelsvai pilkos, ant šonų turi didelių dėmių, pilvas šviesus. Galva didelė, priekyje iš viršaus plokščia. Žiotys plačios, jose daug aštrių dantų. Jaunikliai minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, suaugusios lydekos minta žuvimis. Auga greitai. Gyvena pavieniui „savose“ teritorijose.
	Europiniai šamai (lot. Silurus glanis) Šaminių šeimos žuvys, paplitusios Europos ir Vidurio Azijos gėluosiuose ir apysūriuose vandenyse. Lietuvoje šamų yra Nemune, Neryje, Šventojoje, Kuršių ir Kauno mariose, ežeruose. Veisiami ir tvenkiniuose. Nugara tamsiai žalsva, šonai žalsvai gelsvi, su dėmėmis, pilvas beveik baltas, su juodomis dėmelėmis. Oda be žvynų, gleivėta. Galva didelė, paplokščia. Žiotys plačios, daug smulkių aštrių dantų. Viršutiniame žande 1 pora ilgų ūsų, apatiniame – 2 trumpų. Šamai yra plėšrūs, minta žuvimis, moliuskais, varlėmis, vandens paukščiais. Dažniausiai sugaunami 50–60 cm ilgio, 1–1,5 kg svorio.
	Sibiriniai eršketai (lot. A. baenii) Paplitę Šiaurės pusrutulyje. Kūnas ilgas, galva didelė, uodega heterocerkinė. Išilgai kūno 5 eilės rombinių kaulinių plokštelių. Šnipas ilgas, apačioje su 4 ūseliais. Subręsta 7–8 metais. Veisiami dirbtiniu būdu. Inkubavimas gana sudėtingas. Vertingos žuvys.
	Lynai (lot. Tinca tinca) Karpinių šeimos žuvys, paplitusios Eurazijos gėluosiuose vandenyse. Lietuvoje dažni. Žvynai pailgi, giliai įaugę į odą. Nugara pilkai žalsva, šonai žalsvai gelsvi, pilvas gelsvai baltas. Kūnas kresnas, uodegos stiebelis trumpas. Jaunikliai minta planktonu, suaugę – bentosu ir augalais. Dažniausiai sugaunami 30–35 cm ilgio, 0,5–1 kg svorio. Augimas lėtas. Nereiklūs vandens kokybei ir deguonies stygiui.